- krapaila
- krapáila scom. (1) kas krapinėja, eidamas griūva, sugriuvėlis: Krapáila – kurs krapinėja, nepastovi ant vietos J. Toks krapáila – kur eina, čia kliūva Jrb. Krapáila krapinė[ja] kaip be akių Erž. Krapaila nuog aukšto nupuolė Tat. Tas mūs vaikas tai tikras krapáila: kur tik eina, čia kliūva ir virsta Snt. Na, tu, krapáila, jau ir vėl parvirtai! Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.